وصف
Šioje aplikacjoje pateikiama Žemaičių kalvarijos Kryžiaus kelio koplyčių schema bei giesmės "Kalnai" - tekstas ir audio įrašai. Giesmės ir stotys (kelio
koplyčios) sinchronizuotos. Taip pat sichronizuota muzika ir tekstai - paryškinama eilutė, kuri šiuo metu giedama.
Apie Žemaičių Kalvarijos Kalnus. Manoma, jog Žemaičių Kalvarijos Kančios kelyje giedamas giesmes bei maldas, vadinamuosius „Žemaičių Kalvarijos kalnus“, vysk. Jurgio
Tiškevičiaus paliepimu išvertę bei parašę Žemaitijos dvasininkai. Kultūros istoriko M. Biržiškos teigimu, šį darbą galėję atlikti kun. dominikonas Jurgis Kasakauskis ar kun.
jėzuitas Pranciškus Šrubauskis.
Greta lotyniškų ir lenkiškų tekstų vertimų, baigiamojoje „Žemaičių Kalvarijos kalnų“ dalyje giedamos dvi originalios giesmės: „Karaliene Maloninga, Kalvarijoj stebuklinga“
ir „Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia“. Šiose giesmėse labai aiškiai atsispindi sąsajos su atlaidais ir Kalvarijos Kalnais: jose kalbama apie Kristaus kančią bei
atperkamąjį darbą ir apie Marijos kartu su dieviškuoju Sūnumi iškentėtas kančias. Šių giesmių tekstai laiko tėkmėje būdavo literatūrinami, taisomi pagal lietuvių kalbos
gramatikos taisykles, apvalomi nuo brabarizmų bei slavizmų. Jie nekart skelbti įvairiose maldaknygėse bei giemynuose, žmonės jas giedodavo ne tik per atlaidus, bet ir
šermenyse bei kituose maldinguose susibūrimuose. Ši graži tradicija išliko iki mūsų dienų.
Vysk. Motiejus Valančius veikale „Žemaičių vyskupystė“ mini, kad jau 1644 m. Kalvarijoje dominikonai lankė koplytėles ne vien giedodami, bet ir grodami muzikos
instrumentais. Įvairūs XVII–XIX a. šaltiniai liudija, kad žemaičiai garsiai giedamas (šaukiamas) katalikiškas giesmes palydėdavę senoviniais muzikos instrumentais:
kanklėmis, birbalais, lamzdžiais, būgnais, mediniais trimitais.
Istoriko Simono Daukanto teigimu, „tų trimitų balsas yra graudžiai malonus, daugiau rūstas, nekaip linksmas, keliąs klausantiems aitrą ir gailesį“ („Būdas senovės lietuvių,
kalnėnų ir žemaičių“, 1845 m.). XIX a. senuosius medinius muzikos instrumentus ėmė keisti variniai pučiamieji, tačiau pati muzikavimo tradicija, giesmių ir instrumentinio
pritarimo melodijos bei stilius buvo išsaugotas.
2010 metais „Schola cantorum De Regina Pacis“ – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos grigališkojo choralo studija – įgiedojo Kalnus (giedotojai – Lina Budreckienė,
Vilija Gelžinienė, Goda Povilaitytė, Lina Raišutytė, Vidmantas Budreckis, Kristupas Šidlauskas, Antanas Budriūnas; giesmių melodijos iš skirtingų Žemaitijos vietovių).
Dviejų CD kompletą galima įsigyti visuose katalikų knygynuose.
Informacija šiai androidinei aplikacijai buvo paimta iš svetainės
http://www.zemaiciukalvarija.lt/
Taip pat rekomenduotinos knygos:
Alfonsas Motuzas
Žemaičių Kalvarijos Kalnai
Adomas Butrimas, Neringa Markauskaitė, Augustinas Vitėnas, Arvydas Pacevičiu
Žemaičių Kalvarija: vienuolynas, bažnyčia ir Kryžiaus kelio stotys
Dalia Vasiliūnienė
Žemaičių Kalvarija
This application includes the Chapel of the Chapel of the Samogitian Calvary Cross and the "Mountains" - text and audio recordings. Chants and stations
(chapels) are synchronized. Music and lyrics are also synced - highlighting the line that is currently singing.
About Samogitian Kalvarija Mountains. It is believed that the Samogitian Calvary Passion sings songs and prayers called "Samogitian Calvary Mountains", Bishop. Samogitian
clergy have translated and written by Jurgis Tiskevicius. According to the cultural historian M. Birziskis, this work could be performed by Fr. Dominican Jurgis Kasakauskis
or Father. Jesuit Francis Sraubauskas.
In addition to translations of Latin and Polish texts, two original songs are sung in the final part of Žemaičių Kalvarijos kalnai: "Queen Maloninga, Magnificent
Kalvarija" and "The Most Holy Mother of the Heavenly King". In these songs, the links with the retreats and the Kalvarija Kalnai are very clearly reflected: they concern the
suffering and redeeming of Christ and the suffering suffered by Mary, along with the divine Son. The texts of these songs in time flowed literally, corrected according to
the grammar rules of the Lithuanian language, purified from Brabration and Slavism. They have been publishing in various prayer books and sculptures, and people have been
singing them not only during the holidays, but also in the libraries and other pious congregations. This beautiful tradition has survived to this day.
Bishop In the work of Motiejus Valančius "Žemaičių bishopric" mentions that already in 1644 In the Kalvarija, Dominicans visited chapels not only singing, but
also playing musical instruments. Various XVII-XIX c. The sources testify that the Samogitians were singing (calling) catholic songs accompanied by ancient musical
instruments: kanklings, birbalas, tubes, drums, wooden trumpets.
According to historian Simonas Daukantas, "the voice of those trumpets is graciously pleasing, more fierce, not merry, the path to those who are listening to the
aitras and pity" ("The Way of Ancient Lithuanians, Mountains and Samogitians", 1845). XIX century The old wooden musical instruments began to change the copper winding, but
the very musical tradition, musical instruments and instrumental approval melodies and styles were preserved.
In 2010, Schola cantorum De Regina Pacis - a studio of the Gregorian chant of the Queen of Peace Queen of Peace Queen of Queensland of Klaipeda - has gained the
Mountains (singers - Lina Budreckienė, Vilija Gelžinienė, Goda Povilaityte, Lina Raišutytė, Vidmantas Budreckis, Kristupas Šidlauskas, Antanas Budriūnas; the melodies of the
songs from different Samogitia areas). Two CDs can be purchased at all Catholic bookstores.
Information for this android application was taken from the site
http://www.zemaiciukalvarija.lt/
Also recommended books:
Alfonsas Motuzas
Samogitian Calvary Mountains
Adam Butrimas, Neringa Markauskaitė, Augustinas Vitėnas, Arvydas Pacevičius
Samogitian Calvary: Monastery, Church and Cross Road Stations
Dalia Vasiliūnienė
Samogitian Calvary
koplyčios) sinchronizuotos. Taip pat sichronizuota muzika ir tekstai - paryškinama eilutė, kuri šiuo metu giedama.
Apie Žemaičių Kalvarijos Kalnus. Manoma, jog Žemaičių Kalvarijos Kančios kelyje giedamas giesmes bei maldas, vadinamuosius „Žemaičių Kalvarijos kalnus“, vysk. Jurgio
Tiškevičiaus paliepimu išvertę bei parašę Žemaitijos dvasininkai. Kultūros istoriko M. Biržiškos teigimu, šį darbą galėję atlikti kun. dominikonas Jurgis Kasakauskis ar kun.
jėzuitas Pranciškus Šrubauskis.
Greta lotyniškų ir lenkiškų tekstų vertimų, baigiamojoje „Žemaičių Kalvarijos kalnų“ dalyje giedamos dvi originalios giesmės: „Karaliene Maloninga, Kalvarijoj stebuklinga“
ir „Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia“. Šiose giesmėse labai aiškiai atsispindi sąsajos su atlaidais ir Kalvarijos Kalnais: jose kalbama apie Kristaus kančią bei
atperkamąjį darbą ir apie Marijos kartu su dieviškuoju Sūnumi iškentėtas kančias. Šių giesmių tekstai laiko tėkmėje būdavo literatūrinami, taisomi pagal lietuvių kalbos
gramatikos taisykles, apvalomi nuo brabarizmų bei slavizmų. Jie nekart skelbti įvairiose maldaknygėse bei giemynuose, žmonės jas giedodavo ne tik per atlaidus, bet ir
šermenyse bei kituose maldinguose susibūrimuose. Ši graži tradicija išliko iki mūsų dienų.
Vysk. Motiejus Valančius veikale „Žemaičių vyskupystė“ mini, kad jau 1644 m. Kalvarijoje dominikonai lankė koplytėles ne vien giedodami, bet ir grodami muzikos
instrumentais. Įvairūs XVII–XIX a. šaltiniai liudija, kad žemaičiai garsiai giedamas (šaukiamas) katalikiškas giesmes palydėdavę senoviniais muzikos instrumentais:
kanklėmis, birbalais, lamzdžiais, būgnais, mediniais trimitais.
Istoriko Simono Daukanto teigimu, „tų trimitų balsas yra graudžiai malonus, daugiau rūstas, nekaip linksmas, keliąs klausantiems aitrą ir gailesį“ („Būdas senovės lietuvių,
kalnėnų ir žemaičių“, 1845 m.). XIX a. senuosius medinius muzikos instrumentus ėmė keisti variniai pučiamieji, tačiau pati muzikavimo tradicija, giesmių ir instrumentinio
pritarimo melodijos bei stilius buvo išsaugotas.
2010 metais „Schola cantorum De Regina Pacis“ – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos grigališkojo choralo studija – įgiedojo Kalnus (giedotojai – Lina Budreckienė,
Vilija Gelžinienė, Goda Povilaitytė, Lina Raišutytė, Vidmantas Budreckis, Kristupas Šidlauskas, Antanas Budriūnas; giesmių melodijos iš skirtingų Žemaitijos vietovių).
Dviejų CD kompletą galima įsigyti visuose katalikų knygynuose.
Informacija šiai androidinei aplikacijai buvo paimta iš svetainės
http://www.zemaiciukalvarija.lt/
Taip pat rekomenduotinos knygos:
Alfonsas Motuzas
Žemaičių Kalvarijos Kalnai
Adomas Butrimas, Neringa Markauskaitė, Augustinas Vitėnas, Arvydas Pacevičiu
Žemaičių Kalvarija: vienuolynas, bažnyčia ir Kryžiaus kelio stotys
Dalia Vasiliūnienė
Žemaičių Kalvarija
This application includes the Chapel of the Chapel of the Samogitian Calvary Cross and the "Mountains" - text and audio recordings. Chants and stations
(chapels) are synchronized. Music and lyrics are also synced - highlighting the line that is currently singing.
About Samogitian Kalvarija Mountains. It is believed that the Samogitian Calvary Passion sings songs and prayers called "Samogitian Calvary Mountains", Bishop. Samogitian
clergy have translated and written by Jurgis Tiskevicius. According to the cultural historian M. Birziskis, this work could be performed by Fr. Dominican Jurgis Kasakauskis
or Father. Jesuit Francis Sraubauskas.
In addition to translations of Latin and Polish texts, two original songs are sung in the final part of Žemaičių Kalvarijos kalnai: "Queen Maloninga, Magnificent
Kalvarija" and "The Most Holy Mother of the Heavenly King". In these songs, the links with the retreats and the Kalvarija Kalnai are very clearly reflected: they concern the
suffering and redeeming of Christ and the suffering suffered by Mary, along with the divine Son. The texts of these songs in time flowed literally, corrected according to
the grammar rules of the Lithuanian language, purified from Brabration and Slavism. They have been publishing in various prayer books and sculptures, and people have been
singing them not only during the holidays, but also in the libraries and other pious congregations. This beautiful tradition has survived to this day.
Bishop In the work of Motiejus Valančius "Žemaičių bishopric" mentions that already in 1644 In the Kalvarija, Dominicans visited chapels not only singing, but
also playing musical instruments. Various XVII-XIX c. The sources testify that the Samogitians were singing (calling) catholic songs accompanied by ancient musical
instruments: kanklings, birbalas, tubes, drums, wooden trumpets.
According to historian Simonas Daukantas, "the voice of those trumpets is graciously pleasing, more fierce, not merry, the path to those who are listening to the
aitras and pity" ("The Way of Ancient Lithuanians, Mountains and Samogitians", 1845). XIX century The old wooden musical instruments began to change the copper winding, but
the very musical tradition, musical instruments and instrumental approval melodies and styles were preserved.
In 2010, Schola cantorum De Regina Pacis - a studio of the Gregorian chant of the Queen of Peace Queen of Peace Queen of Queensland of Klaipeda - has gained the
Mountains (singers - Lina Budreckienė, Vilija Gelžinienė, Goda Povilaityte, Lina Raišutytė, Vidmantas Budreckis, Kristupas Šidlauskas, Antanas Budriūnas; the melodies of the
songs from different Samogitia areas). Two CDs can be purchased at all Catholic bookstores.
Information for this android application was taken from the site
http://www.zemaiciukalvarija.lt/
Also recommended books:
Alfonsas Motuzas
Samogitian Calvary Mountains
Adam Butrimas, Neringa Markauskaitė, Augustinas Vitėnas, Arvydas Pacevičius
Samogitian Calvary: Monastery, Church and Cross Road Stations
Dalia Vasiliūnienė
Samogitian Calvary
إصدارات قديمة
- 05/20/2022: Žemaičių Kalvarijos Kalnai 1.8.6
- Report a new version
- اسم التطبيق: Žemaičių Kalvarijos Kalnai
- لينة الفئة: موسيقى وأغاني
- كود التطبيق: kalnai.kalvarijos
- أحدث إصدار: 1.8.6
- الشرط المطلوب: 4.4 أو أعلى
- حجم الملف : 95.08 MB
- تحديث الوقت: 2022-05-20
